bimbolas

bìmbolas sm. (3^a) 1. bimbiantis vabzdys: Kažin koks bìmbolas atbimbia Kp. Kad puola arklius visokie bimbolaĩ, nei apsiginti negali Kp. 2. Pnm menk. paaugęs vyras, dykūnas, tinginys: Tavo sūnus toks bìmbolas, argi negalėtų paakėt Ds. Tas bìmbolas vaikšto pakiemiais, dykinėja Ėr. 3. spurgas: Abrūsus ir stalo paklodes vis su bimboliùkais išaud[žia] Šauk.